patimpa

patìmpa sf. (1) 1. NdŽ vaikiška lėlė, valdoma virvelėmis, marionetė. 2. scom. NdŽ prk. nesavarankiškas asmuo, nuo kitų priklausantis, kitų veikiamas, valdomas. 3. DŽ viela, einanti nuo stačio stulpo į žemę, kad jis tvirčiau laikytųsi; atotampa: Radijo stulpą laiko patìmpos Tr.